2013 m. vasario 4 d., pirmadienis

Just few more steps to take

Tiek daug laiko praėjo nuo paskutinio įrašo, kad pačiai nejauku.
Grįžtu į savo dienoraštį, nupučiu dulkes ir pristatau vieną iš paskutinių savo darbų.
Jis skirtas scrapping.lt konkursui, kuriame kviečiama liftinti Annos Marios skrebuką.
Sudalyvaukite ir Jūs. Tai tikrai smagus iššūkis. Verta pasistengti. :)



Tikiuosi artimiausiu metu įdėti ir daugiau savo darbelių, turiu jų padariusi ne vieną.
Gerai, kad skrebinimui senaties terminas negalioja :)

2012 m. vasario 17 d., penktadienis

Grybų karas

Dar vienas skrebukas, kuriame - didelė nuotrauka. Jau galima sakyti, kad mane apėmė tam tikra manija. :) Na, bet ne ilgam. Artimiausiu metu pažadu daugiau įvairovės.



Šis darbas apie tai, kaip mes grybaujame. Kai į mišką išsiruoši likus vos kelioms valandoms iki pusiaudienio, nenuostabu, kad rinktis tenka tik iš musmirių ar nuspardytų umedžių. :) Na, dar kartais pasiseka vieną kitą grybuką "nukauti", bet dažniausia toks grybavimas tampa tiesiog pasivaikščiojimu po mišką.
Tokiai išvykai aprašyti labai tinka ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus eiliuotos poemos "Grybų karas", kurią panaudojau. Juk būtent taip ir nutinka, kai laiku grybauti neišsiruoši - vietoj baravykų lieka tik duobutės, vietoj pilno krepšio kepurėtųjų - pilnos akys voratinklių, o vietoj sąmanų "rakinėjimo" nosimi - pasižvalgymas ir į kitus miško gyventojus.
Gal ne taip jau ir blogai? :)

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

I can fly

Skrebukas naujam scrapping.lt konkursui, kurio užduotis - didelė nuotrauka. Neslėpsiu, nuo tada, kai pirmą kartą panaudojau tokį nuotraukos formatą, likau juo susižavėjusi. Man labai labai patinka.
O jums? :)




Dar viena vyriška diena...

Na ką, nepraėjo nei metai, o aš "prisiminiau" beturinti dienoraštį :) ir talpinu jame mėnesio senumo darbelį gamintą scrapping.lt dienoraščio konkursui. Konkursas jau seniai pasibaigęs, jo vietą pakeitė kitas, o aš tik dabar "demonstruojuosi". Neturiu kaip pasiteisinti, oi kaip neturiu...


Skrebukas apie tai, kaip aš nemėgstu, o mano vyrai mėgsta, leisti laiko visokiose vaikų žaidimų aikštelėse. Gerai, kad jie mane geranoriškai atleidžia nuo šios prievolės ir leidžia tiesiog būti jų smagiai leidžiamų vyriškų dienų metraštininke. :)

2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Vyriški žaidimai

Žinau, žinau, kokios mintys jus aplankys išvydus naują mano skrebuką. :) Užbėgdama už akių iš karto sakau, kad tai ne tai, ką jūs galvojate. :)
Tai tik futbolas... Kuris "palieka pėdsakus" mano vyriškio veide ir kūne. :) Nors jis nevengia šios garbės priskirti man. :) Todėl kartais tenka raudonuoti prieš bendrus draugus ir teisintis, jog mūsų gyvenimas nėra toks "pilnas" adrenalino.
Darbelis darytas scrapping.lt konkursui, kurio tema Kūno dalis. Ši tema man žiauriai patinka. Tikriausia taip skrebinsiu dar ne vieną skrebuką. Sudalyvaukit konkurse ir jūs!


2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Lithuania - the land of amber and potatoes

Dar viena dovana. Šis darbas keliaus į Škotiją dviems nuostabiems senjorams Margaret ir Geoffrey.
Buvo labai smagu su jais susipažinti. Jie mane sužavėjo savo energija ir jumoro jausmu :)
Beje, moteriškaitė tiesiog pamišusi dėl lietuviškų bulvių ir patiekalų iš jų. Todėl pastarosios ne veltui atsidūrė skrebuke. Tikiuosi jiems patiks.
Darbo eigoje labai norėsi kuo daugiau jų įspūdžių įamžinti, bet niekas nelipo. Todėl nusprendžiau savęs "neprievartauti" ir turime ką turime. :) Skrebuką galima pakabinti arba tiesiog pastatyti ant lentynos.

2011 m. spalio 25 d., antradienis

Sky is NO limit

Po ilgos tylos, po begalės gerų ir nelabai dienų, rodau dar vieną savo darbą. Bendradarbės užsakymas - dovana jos pusseserei aštuoniolikto gimtadienio proga. Skrebuką galima kabinti ant sienos ar tiesiog pastatyti ant lentynos.

Tai ne vienintelis mano darbas. Turiu paslėpusi dar keletą, tik laiko juos "ištraukti iš skrybelės" vis pritrūksta. Tos geros ir nelabai dienos lekia kaip vėjas, vos spėji pajusti, kad gyveni, o vasarą jau, žiūrėk, keičia ruduo. Žaluma staiga virsta neįtikėtina spalvų įvairove, kaip katinas imi ieškoti šiltesnio kampelio, arbata keičia kavą... Paskutiniu metu jaučiu, kad nespėju pasidžiaugti savo dienomis ir tai šiek tiek spaudžia širdį. Drąsinu save, kad vieną dieną išmoksiu sustoti ir įvertinti kiekvieną akimirką, o kol kas ir vėl lekiu... :)