2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Darbo kalendrius

Kai trūksta laiko, o norisi ką nors smagaus nuveikti, imuosi nedidelių "kūrybinių" projektų.
Tokių kaip šis :)
Jau seniai norėjau pagražinti savo darbo kalendorių tik vis nerasdavau tam laiko. O šiandien viens du ir sulipdžiau jam naują rūbą. Viskas labai paprasta, vos kelios priemonės, fantazjos minimumas, o rezultatas man pačiai smagus. Nebebus taip nuobodu, kai susirinkimo metu darbe visi išsitrauks savo kalendorius. Manasis tikrai skirsis nuo visų kitų. :)

Buvo štai toks:
O tapo:

Kovo 8oji

Vienas iš neseniai baigtų skrebukų. Tiesa pasakius, buvo pagamintas beveik kovo 8-ąją :)
Nuotraukų istorija labai paprasta: augindama Mažąjį pirmiaisiais metais labai intensyviai bendravau supermama.lt forume, rugsėjo mėnesį gimusių vaikučių temose. Pirmosios mudviejų kovo 8osios proga nusprendžiau pasveikinti rugsėjinukų mamas įdėdama į temą Mažojo nuotrauką, kurioje jis su gėlėmis. :) Sumanymas neblogas, bet jau įgyvendinimas... Nukeliavome į turgelį, iš labai smagios bobulytės (perkame gėles tik iš senučiukų ir bobulyčių :) na dar kartais iš jas pardavinėjančių labai jaunų žmonių, vaikų :)) nusipirkome tulpių ir čia pat jas įteikiau vaikui.
Spėjau vos kelis kadrus padaryti, o jos tuoj pat atsidūrė jo burnoje :) Taigi šventė buvo ne tik linksma, spalvinga, bet ir skani :)

Lai šiandien bus gera diena...

Pasakiau sau ir patikėjau. :) Ir ji buvo gera. Bent jau puse dienos :) Pilna malonių staigmenų, gerų žinių. O dar pridėjus žiupsnelį ramybės, kelioms akimirkoms pamirštą fizinį skausmą bei kelis saulės spindulius...
Prieš kurį laiką nusprendžiau šį pavasarį pradėti kitaip. Be radikalių pokyčių, be neįgyvendinamų planų, neišpildomų pažadų. Tiesiog kitaip. Visai nedaug. Vos vos.
Ir tą pačia minutę (na gerai, po poros valandų) mano noras buvo užmuštas sunkiai suvokiamų naujienų. Va taip, paprastai, lyg aukštesnės jėgos tiesiai šviesiai pareikštų, kad noriu per daug, ne vietoje ir ne laiku. Skausmas neišpasakytas. Neviltis juoda.
Bet aš gi nepasiduosiu. :) Negaliu. Tik ne šį kartą.
Todėl šiek tiek palaukiau, giliai įkvėpiau ir pasakiau sau: "Lai šiandien bus gera diena..."
Pasakiau sau ir patikėjau. :)