Viena kryptimi

Va, reikėjo tik "skolas" atiduoti ir įkvėpimas tuojau į duris pasibeldė. :) Rodau dar vieną. Tokį pačiai sau netikėtą...
Skrebuką sumečiau labai greitai (na, bent jau man tai atrodo greitai - per vieną vakarą), išsišiepiau iki ausų ir laiminga nuėjau sapnų sapnuoti. O ryte išsigandau... Skrebukas pasirodė visai ne toksai kaip kad vakare. Neįprastas man, margas be proto, kažkoks futuristinis. Nebežinojau, ar vis dar patinka jis man, ar ne. Supratau, kad reikia mums susigyventi . :) Taigi ėmiau laukti ir svarstyti, ar išdrįsiu kam nors parodyti šį darbą, ar ne...
Išdrįsau. :) Nes šiandien jis man ir vėl patinka. :)

Skrebukas apie mano Mažąjį ir jo didžiausią draugę, kaip jis pats sako, mergaitę vardu Ūla. :) Kaip vienas mielas širdžiai draugas pasakė, skrebukas lyg ypatingos šių dviejų ypatingų vaikų fantazijos. :) Lyg ryšys jų ypatingas ir sunkiai nupasakojamas, sunkiai suprantamas...
Šį kartą aprašymas ilgas, bet net ir tiek prirašius nepavyko surašyti visko, ką norėjau pasakyti. Todėl ilgiausią laišką palikau ir kitoje skrebuko pusėje. Labai asmenišką, tik jam vienam skirtą. :)
Beje, jau žinau, kad šią nuotrauką skrebinsiu ir vėl, tik jau kitaip. :)

Mano Mažasis

Dar vienas skrebukas. Atrodo, visai neįmantrus, bet "lipdėsi" nelengvai. :) Jau antras mėnuo gulėjo nebaigtas, vis kažko jame trūko... Tai dekoratyvių detalių, tai aprašymo.
Na, bet dabar jau baigtas. Viskas. Galiu pasidžiaugti ir imtis naujų darbų. :)

Skrebukas darytas pagal šią pagemaps schemą:

Prasta nuotaika

Oi, ne! Mano nuotaika toli gražu nėra prasta. :) Juk už lango pavasaris. Toks tikras, siaubingai ilgai lauktas. :)

Tai tik skrebukas pavadinimu "Prasta nuotaika" darytas scrapping.lt kokursui, kurio tema "Netradicinė skrebuko forma". Būtinai sudalyvaukit. Tema lengva, tačiau įdomi. Labai smalsu, kokią skrebuko formą pasirinksite. Aš nebuvau itin originali. :)

Pastebiu, kad paskutiniu metu imuosi skrebukų, kuriais labai daug norėčiau pasakyti, bet nerandu žodžių... ir jie tampa tiesiog gražiais "paveikslėliais". Tiek daug norėjau papasakoti savo Mažajam šiuo skrebuku, o viskas baigėsi Nulėpausio išmintimi iš mūsų mėgstamos ir nuolat skaitomos knygelės apie menko protelio meškiuką Mikę Pūkuotuką (kiekvieną kartą skaitydama šias eilutes vis pakraupstu ir, jei tik pavyksta, stengiuosi jų išvengti. Man niekaip nepriimtinas TOKS požiūris į mano pačios vaikystės draugą. Beje, kodėl savo knygelėse neprisimenu tokio dažno ir įkyraus "menko protelio" epiteto naudojimo? Hm...).

Tikiuosi tas mano tylos periodas skrebukuose greitai baigsis ir savo mintis surašysiu bent jau ant kitos jau pagamintų skrebukų pusės :) ar net pačiuose ateityje pasaulį išvysiančiuose skrebukuose. :)