Lithuania - the land of amber and potatoes

Dar viena dovana. Šis darbas keliaus į Škotiją dviems nuostabiems senjorams Margaret ir Geoffrey.
Buvo labai smagu su jais susipažinti. Jie mane sužavėjo savo energija ir jumoro jausmu :)
Beje, moteriškaitė tiesiog pamišusi dėl lietuviškų bulvių ir patiekalų iš jų. Todėl pastarosios ne veltui atsidūrė skrebuke. Tikiuosi jiems patiks.
Darbo eigoje labai norėsi kuo daugiau jų įspūdžių įamžinti, bet niekas nelipo. Todėl nusprendžiau savęs "neprievartauti" ir turime ką turime. :) Skrebuką galima pakabinti arba tiesiog pastatyti ant lentynos.

Sky is NO limit

Po ilgos tylos, po begalės gerų ir nelabai dienų, rodau dar vieną savo darbą. Bendradarbės užsakymas - dovana jos pusseserei aštuoniolikto gimtadienio proga. Skrebuką galima kabinti ant sienos ar tiesiog pastatyti ant lentynos.

Tai ne vienintelis mano darbas. Turiu paslėpusi dar keletą, tik laiko juos "ištraukti iš skrybelės" vis pritrūksta. Tos geros ir nelabai dienos lekia kaip vėjas, vos spėji pajusti, kad gyveni, o vasarą jau, žiūrėk, keičia ruduo. Žaluma staiga virsta neįtikėtina spalvų įvairove, kaip katinas imi ieškoti šiltesnio kampelio, arbata keičia kavą... Paskutiniu metu jaučiu, kad nespėju pasidžiaugti savo dienomis ir tai šiek tiek spaudžia širdį. Drąsinu save, kad vieną dieną išmoksiu sustoti ir įvertinti kiekvieną akimirką, o kol kas ir vėl lekiu... :)

Namų gamybos

Vasara mano Mažajam - ypatingas metas. Ne tik dėl atostogų, darželio nelankymo, beprotiško skanėstų skaičiaus ar kitų linksmybių, bet ir todėl, kad tuo metu dviems mėnesiams grįžta jo pusbrolis ir pusseserė. Iškart po Kalėdų mūsų laikas skaičiuojamas pagal tai, kiek liko iki dienos, kada ir vėl atvažiuos Ieva ir Jokūbas (ketvirtasis šio klano narys Kaspariukas dar per mažas, kad į laukiamųjų sąrašą būtų įtrauktas :) ).
"Sudėti į krūvą" vaikai tampa ypatingai aktyvūs ir pasiutę, todėl tam, kad kažkaip ištverti jų kartu leidžiamą laiką, tenka sugalvoti įvairiausių pramogų. Pernai viena iš atrakcijų buvo naminių koldūnų gaminimas ir skaičiavimas. Taigi, skrebukas apie tai:

Paprastas, neįmantrus, bet man pačiai jis TAIP patinka. :)

Ir tik po kurio laiko kilo mintis, kodėl. O gi todėl, kad primena širdžiai mielą žmogų. :) Pasižvalgykit po latte room. Nuostabūs darbai, ypatinga nuotaika juose. Lauros darbai mane žavi ir, pasirodo, įkvepia. :)

Knygos

Po ilgos pertraukos grįžtu. :) Grįžtu po begalės gerų ir nelabai dienų.
Ir pirmiausia pristatau skrebuką "Knygos". Apie tai, ką man reiškia skaitymas. Jis man yra viskas. Tai poilsis, atsipalaidavimas, būdas būti su draugais, kavos puodelis, laikas sau, šiltas vakaras, nuotykiai, fantazijos, aistra ir dar daugiau. Milijonai asociacijų... Tiek daug, kad į skrebuko aprašymą netilpo visos mintys. Dalis jų paslėpta kitoje pusėje ir skirtos tik man bei mano artimųjų akims. :)

Žinau, žinau. Pasigendate nuotraukos. :) O jos nėra, nes neįmanoma nufotografuoti mano gyvenimo su knyga. Tai tarsi nematomas draugas, kurį Holivudo filmuose dažnai turi vaikai. Jis yra, bet jo nepačiupinėsi. :) Jis toks spalvingas, įvairialypis, kad net pakankamai žodžių jam apibūdinti nėra. Tačiau tikiu, kad mylintys knygas taip kaip aš, supras mane ir be vaizdų ar tinkamų žodžių...
Ta pačia proga, kad jau pradėjom kalbas apie knygų skaitymą, pasidalinsiu labai smagia nuoroda į skaitančių knygas žmonių išpažintis.

  Jaučiuosi lyg pusė jų pačios būtų parašyta. :)

Viena kryptimi

Va, reikėjo tik "skolas" atiduoti ir įkvėpimas tuojau į duris pasibeldė. :) Rodau dar vieną. Tokį pačiai sau netikėtą...
Skrebuką sumečiau labai greitai (na, bent jau man tai atrodo greitai - per vieną vakarą), išsišiepiau iki ausų ir laiminga nuėjau sapnų sapnuoti. O ryte išsigandau... Skrebukas pasirodė visai ne toksai kaip kad vakare. Neįprastas man, margas be proto, kažkoks futuristinis. Nebežinojau, ar vis dar patinka jis man, ar ne. Supratau, kad reikia mums susigyventi . :) Taigi ėmiau laukti ir svarstyti, ar išdrįsiu kam nors parodyti šį darbą, ar ne...
Išdrįsau. :) Nes šiandien jis man ir vėl patinka. :)

Skrebukas apie mano Mažąjį ir jo didžiausią draugę, kaip jis pats sako, mergaitę vardu Ūla. :) Kaip vienas mielas širdžiai draugas pasakė, skrebukas lyg ypatingos šių dviejų ypatingų vaikų fantazijos. :) Lyg ryšys jų ypatingas ir sunkiai nupasakojamas, sunkiai suprantamas...
Šį kartą aprašymas ilgas, bet net ir tiek prirašius nepavyko surašyti visko, ką norėjau pasakyti. Todėl ilgiausią laišką palikau ir kitoje skrebuko pusėje. Labai asmenišką, tik jam vienam skirtą. :)
Beje, jau žinau, kad šią nuotrauką skrebinsiu ir vėl, tik jau kitaip. :)

Mano Mažasis

Dar vienas skrebukas. Atrodo, visai neįmantrus, bet "lipdėsi" nelengvai. :) Jau antras mėnuo gulėjo nebaigtas, vis kažko jame trūko... Tai dekoratyvių detalių, tai aprašymo.
Na, bet dabar jau baigtas. Viskas. Galiu pasidžiaugti ir imtis naujų darbų. :)

Skrebukas darytas pagal šią pagemaps schemą:

Prasta nuotaika

Oi, ne! Mano nuotaika toli gražu nėra prasta. :) Juk už lango pavasaris. Toks tikras, siaubingai ilgai lauktas. :)

Tai tik skrebukas pavadinimu "Prasta nuotaika" darytas scrapping.lt kokursui, kurio tema "Netradicinė skrebuko forma". Būtinai sudalyvaukit. Tema lengva, tačiau įdomi. Labai smalsu, kokią skrebuko formą pasirinksite. Aš nebuvau itin originali. :)

Pastebiu, kad paskutiniu metu imuosi skrebukų, kuriais labai daug norėčiau pasakyti, bet nerandu žodžių... ir jie tampa tiesiog gražiais "paveikslėliais". Tiek daug norėjau papasakoti savo Mažajam šiuo skrebuku, o viskas baigėsi Nulėpausio išmintimi iš mūsų mėgstamos ir nuolat skaitomos knygelės apie menko protelio meškiuką Mikę Pūkuotuką (kiekvieną kartą skaitydama šias eilutes vis pakraupstu ir, jei tik pavyksta, stengiuosi jų išvengti. Man niekaip nepriimtinas TOKS požiūris į mano pačios vaikystės draugą. Beje, kodėl savo knygelėse neprisimenu tokio dažno ir įkyraus "menko protelio" epiteto naudojimo? Hm...).

Tikiuosi tas mano tylos periodas skrebukuose greitai baigsis ir savo mintis surašysiu bent jau ant kitos jau pagamintų skrebukų pusės :) ar net pačiuose ateityje pasaulį išvysiančiuose skrebukuose. :)