Just few more steps to take

Tiek daug laiko praėjo nuo paskutinio įrašo, kad pačiai nejauku.
Grįžtu į savo dienoraštį, nupučiu dulkes ir pristatau vieną iš paskutinių savo darbų.
Jis skirtas scrapping.lt konkursui, kuriame kviečiama liftinti Annos Marios skrebuką.
Sudalyvaukite ir Jūs. Tai tikrai smagus iššūkis. Verta pasistengti. :)

Tikiuosi artimiausiu metu įdėti ir daugiau savo darbelių, turiu jų padariusi ne vieną.
Gerai, kad skrebinimui senaties terminas negalioja :)

Grybų karas

Dar vienas skrebukas, kuriame - didelė nuotrauka. Jau galima sakyti, kad mane apėmė tam tikra manija. :) Na, bet ne ilgam. Artimiausiu metu pažadu daugiau įvairovės.



Šis darbas apie tai, kaip mes grybaujame. Kai į mišką išsiruoši likus vos kelioms valandoms iki pusiaudienio, nenuostabu, kad rinktis tenka tik iš musmirių ar nuspardytų umedžių. :) Na, dar kartais pasiseka vieną kitą grybuką "nukauti", bet dažniausia toks grybavimas tampa tiesiog pasivaikščiojimu po mišką.
Tokiai išvykai aprašyti labai tinka ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus eiliuotos poemos "Grybų karas", kurią panaudojau. Juk būtent taip ir nutinka, kai laiku grybauti neišsiruoši - vietoj baravykų lieka tik duobutės, vietoj pilno krepšio kepurėtųjų - pilnos akys voratinklių, o vietoj sąmanų "rakinėjimo" nosimi - pasižvalgymas ir į kitus miško gyventojus.
Gal ne taip jau ir blogai? :)

I can fly

Skrebukas naujam scrapping.lt konkursui, kurio užduotis - didelė nuotrauka. Neslėpsiu, nuo tada, kai pirmą kartą panaudojau tokį nuotraukos formatą, likau juo susižavėjusi. Man labai labai patinka.
O jums? :)



Dar viena vyriška diena...

Na ką, nepraėjo nei metai, o aš "prisiminiau" beturinti dienoraštį :) ir talpinu jame mėnesio senumo darbelį gamintą scrapping.lt dienoraščio konkursui. Konkursas jau seniai pasibaigęs, jo vietą pakeitė kitas, o aš tik dabar "demonstruojuosi". Neturiu kaip pasiteisinti, oi kaip neturiu...

Skrebukas apie tai, kaip aš nemėgstu, o mano vyrai mėgsta, leisti laiko visokiose vaikų žaidimų aikštelėse. Gerai, kad jie mane geranoriškai atleidžia nuo šios prievolės ir leidžia tiesiog būti jų smagiai leidžiamų vyriškų dienų metraštininke. :)

Vyriški žaidimai

Žinau, žinau, kokios mintys jus aplankys išvydus naują mano skrebuką. :) Užbėgdama už akių iš karto sakau, kad tai ne tai, ką jūs galvojate. :)
Tai tik futbolas... Kuris "palieka pėdsakus" mano vyriškio veide ir kūne. :) Nors jis nevengia šios garbės priskirti man. :) Todėl kartais tenka raudonuoti prieš bendrus draugus ir teisintis, jog mūsų gyvenimas nėra toks "pilnas" adrenalino.
Darbelis darytas scrapping.lt konkursui, kurio tema Kūno dalis. Ši tema man žiauriai patinka. Tikriausia taip skrebinsiu dar ne vieną skrebuką. Sudalyvaukit konkurse ir jūs!

Lithuania - the land of amber and potatoes

Dar viena dovana. Šis darbas keliaus į Škotiją dviems nuostabiems senjorams Margaret ir Geoffrey.
Buvo labai smagu su jais susipažinti. Jie mane sužavėjo savo energija ir jumoro jausmu :)
Beje, moteriškaitė tiesiog pamišusi dėl lietuviškų bulvių ir patiekalų iš jų. Todėl pastarosios ne veltui atsidūrė skrebuke. Tikiuosi jiems patiks.
Darbo eigoje labai norėsi kuo daugiau jų įspūdžių įamžinti, bet niekas nelipo. Todėl nusprendžiau savęs "neprievartauti" ir turime ką turime. :) Skrebuką galima pakabinti arba tiesiog pastatyti ant lentynos.

Sky is NO limit

Po ilgos tylos, po begalės gerų ir nelabai dienų, rodau dar vieną savo darbą. Bendradarbės užsakymas - dovana jos pusseserei aštuoniolikto gimtadienio proga. Skrebuką galima kabinti ant sienos ar tiesiog pastatyti ant lentynos.

Tai ne vienintelis mano darbas. Turiu paslėpusi dar keletą, tik laiko juos "ištraukti iš skrybelės" vis pritrūksta. Tos geros ir nelabai dienos lekia kaip vėjas, vos spėji pajusti, kad gyveni, o vasarą jau, žiūrėk, keičia ruduo. Žaluma staiga virsta neįtikėtina spalvų įvairove, kaip katinas imi ieškoti šiltesnio kampelio, arbata keičia kavą... Paskutiniu metu jaučiu, kad nespėju pasidžiaugti savo dienomis ir tai šiek tiek spaudžia širdį. Drąsinu save, kad vieną dieną išmoksiu sustoti ir įvertinti kiekvieną akimirką, o kol kas ir vėl lekiu... :)

Namų gamybos

Vasara mano Mažajam - ypatingas metas. Ne tik dėl atostogų, darželio nelankymo, beprotiško skanėstų skaičiaus ar kitų linksmybių, bet ir todėl, kad tuo metu dviems mėnesiams grįžta jo pusbrolis ir pusseserė. Iškart po Kalėdų mūsų laikas skaičiuojamas pagal tai, kiek liko iki dienos, kada ir vėl atvažiuos Ieva ir Jokūbas (ketvirtasis šio klano narys Kaspariukas dar per mažas, kad į laukiamųjų sąrašą būtų įtrauktas :) ).
"Sudėti į krūvą" vaikai tampa ypatingai aktyvūs ir pasiutę, todėl tam, kad kažkaip ištverti jų kartu leidžiamą laiką, tenka sugalvoti įvairiausių pramogų. Pernai viena iš atrakcijų buvo naminių koldūnų gaminimas ir skaičiavimas. Taigi, skrebukas apie tai:

Paprastas, neįmantrus, bet man pačiai jis TAIP patinka. :)

Ir tik po kurio laiko kilo mintis, kodėl. O gi todėl, kad primena širdžiai mielą žmogų. :) Pasižvalgykit po latte room. Nuostabūs darbai, ypatinga nuotaika juose. Lauros darbai mane žavi ir, pasirodo, įkvepia. :)

Knygos

Po ilgos pertraukos grįžtu. :) Grįžtu po begalės gerų ir nelabai dienų.
Ir pirmiausia pristatau skrebuką "Knygos". Apie tai, ką man reiškia skaitymas. Jis man yra viskas. Tai poilsis, atsipalaidavimas, būdas būti su draugais, kavos puodelis, laikas sau, šiltas vakaras, nuotykiai, fantazijos, aistra ir dar daugiau. Milijonai asociacijų... Tiek daug, kad į skrebuko aprašymą netilpo visos mintys. Dalis jų paslėpta kitoje pusėje ir skirtos tik man bei mano artimųjų akims. :)

Žinau, žinau. Pasigendate nuotraukos. :) O jos nėra, nes neįmanoma nufotografuoti mano gyvenimo su knyga. Tai tarsi nematomas draugas, kurį Holivudo filmuose dažnai turi vaikai. Jis yra, bet jo nepačiupinėsi. :) Jis toks spalvingas, įvairialypis, kad net pakankamai žodžių jam apibūdinti nėra. Tačiau tikiu, kad mylintys knygas taip kaip aš, supras mane ir be vaizdų ar tinkamų žodžių...
Ta pačia proga, kad jau pradėjom kalbas apie knygų skaitymą, pasidalinsiu labai smagia nuoroda į skaitančių knygas žmonių išpažintis.

  Jaučiuosi lyg pusė jų pačios būtų parašyta. :)

Viena kryptimi

Va, reikėjo tik "skolas" atiduoti ir įkvėpimas tuojau į duris pasibeldė. :) Rodau dar vieną. Tokį pačiai sau netikėtą...
Skrebuką sumečiau labai greitai (na, bent jau man tai atrodo greitai - per vieną vakarą), išsišiepiau iki ausų ir laiminga nuėjau sapnų sapnuoti. O ryte išsigandau... Skrebukas pasirodė visai ne toksai kaip kad vakare. Neįprastas man, margas be proto, kažkoks futuristinis. Nebežinojau, ar vis dar patinka jis man, ar ne. Supratau, kad reikia mums susigyventi . :) Taigi ėmiau laukti ir svarstyti, ar išdrįsiu kam nors parodyti šį darbą, ar ne...
Išdrįsau. :) Nes šiandien jis man ir vėl patinka. :)

Skrebukas apie mano Mažąjį ir jo didžiausią draugę, kaip jis pats sako, mergaitę vardu Ūla. :) Kaip vienas mielas širdžiai draugas pasakė, skrebukas lyg ypatingos šių dviejų ypatingų vaikų fantazijos. :) Lyg ryšys jų ypatingas ir sunkiai nupasakojamas, sunkiai suprantamas...
Šį kartą aprašymas ilgas, bet net ir tiek prirašius nepavyko surašyti visko, ką norėjau pasakyti. Todėl ilgiausią laišką palikau ir kitoje skrebuko pusėje. Labai asmenišką, tik jam vienam skirtą. :)
Beje, jau žinau, kad šią nuotrauką skrebinsiu ir vėl, tik jau kitaip. :)

Mano Mažasis

Dar vienas skrebukas. Atrodo, visai neįmantrus, bet "lipdėsi" nelengvai. :) Jau antras mėnuo gulėjo nebaigtas, vis kažko jame trūko... Tai dekoratyvių detalių, tai aprašymo.
Na, bet dabar jau baigtas. Viskas. Galiu pasidžiaugti ir imtis naujų darbų. :)

Skrebukas darytas pagal šią pagemaps schemą:

Prasta nuotaika

Oi, ne! Mano nuotaika toli gražu nėra prasta. :) Juk už lango pavasaris. Toks tikras, siaubingai ilgai lauktas. :)

Tai tik skrebukas pavadinimu "Prasta nuotaika" darytas scrapping.lt kokursui, kurio tema "Netradicinė skrebuko forma". Būtinai sudalyvaukit. Tema lengva, tačiau įdomi. Labai smalsu, kokią skrebuko formą pasirinksite. Aš nebuvau itin originali. :)

Pastebiu, kad paskutiniu metu imuosi skrebukų, kuriais labai daug norėčiau pasakyti, bet nerandu žodžių... ir jie tampa tiesiog gražiais "paveikslėliais". Tiek daug norėjau papasakoti savo Mažajam šiuo skrebuku, o viskas baigėsi Nulėpausio išmintimi iš mūsų mėgstamos ir nuolat skaitomos knygelės apie menko protelio meškiuką Mikę Pūkuotuką (kiekvieną kartą skaitydama šias eilutes vis pakraupstu ir, jei tik pavyksta, stengiuosi jų išvengti. Man niekaip nepriimtinas TOKS požiūris į mano pačios vaikystės draugą. Beje, kodėl savo knygelėse neprisimenu tokio dažno ir įkyraus "menko protelio" epiteto naudojimo? Hm...).

Tikiuosi tas mano tylos periodas skrebukuose greitai baigsis ir savo mintis surašysiu bent jau ant kitos jau pagamintų skrebukų pusės :) ar net pačiuose ateityje pasaulį išvysiančiuose skrebukuose. :)

Darbo kalendrius

Kai trūksta laiko, o norisi ką nors smagaus nuveikti, imuosi nedidelių "kūrybinių" projektų.
Tokių kaip šis :)

Jau seniai norėjau pagražinti savo darbo kalendorių tik vis nerasdavau tam laiko. O šiandien viens du ir sulipdžiau jam naują rūbą. Viskas labai paprasta, vos kelios priemonės, fantazjos minimumas, o rezultatas man pačiai smagus. Nebebus taip nuobodu, kai susirinkimo metu darbe visi išsitrauks savo kalendorius. Manasis tikrai skirsis nuo visų kitų. :)

Buvo štai toks:

O tapo:

Kovo 8oji

Vienas iš neseniai baigtų skrebukų. Tiesa pasakius, buvo pagamintas beveik kovo 8-ąją :)

Nuotraukų istorija labai paprasta: augindama Mažąjį pirmiaisiais metais labai intensyviai bendravau supermama.lt forume, rugsėjo mėnesį gimusių vaikučių temose. Pirmosios mudviejų kovo 8osios proga nusprendžiau pasveikinti rugsėjinukų mamas įdėdama į temą Mažojo nuotrauką, kurioje jis su gėlėmis. :) Sumanymas neblogas, bet jau įgyvendinimas... Nukeliavome į turgelį, iš labai smagios bobulytės (perkame gėles tik iš senučiukų ir bobulyčių :) na dar kartais iš jas pardavinėjančių labai jaunų žmonių, vaikų :)) nusipirkome tulpių ir čia pat jas įteikiau vaikui.

Spėjau vos kelis kadrus padaryti, o jos tuoj pat atsidūrė jo burnoje :) Taigi šventė buvo ne tik linksma, spalvinga, bet ir skani :)